džiuginyčia

Džiuginyčia – tai retas, poetiškas žodis, reiškiantis džiaugsmo vieta, šaltinis ar priežastis. Jis sudarytas iš šaknies „džiug-“ (susijusios su džiaugsmu) ir priesagos „-inyčia“ (reiškiančios vietą ar veiksmą).

Pavyzdžiai:
1. Vaikų šypsenos – gryna džiuginyčia.
2. Gimtinė jam buvo džiuginyčia, kur grįždavo sielos ramybei.
3. Muzika jam tėra džiuginyčia.

Trumpai: tai džiaugsmo šaltinis, dažniau vartojama literatūroje ar poetiškai.

Įrašas
Paaiškinimas	Džiuginyčia – tai retas, poetiškas žodis, reiškiantis džiaugsmo vieta, šaltinis ar priežastis. Jis sudarytas iš šaknies „džiug-“ (susijusios su džiaugsmu) ir priesagos „-inyčia“ (reiškiančios vietą ar veiksmą). Pavyzdžiai: 1. Vaikų šypsenos – gryna džiuginyčia. 2. Gimtinė jam buvo džiuginyčia, kur grįždavo sielos ramybei. 3. Muzika jam tėra džiuginyčia. Trumpai: tai džiaugsmo šaltinis, dažniau vartojama literatūroje ar poetiškai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.