dyvnumas

Dyvnumas – tai žodžio „dievumas“ senoji lietuvių kalbos forma, reiškianti dieviškąją prigimtį, dieviškumą, dievybės savybes.

Pavyzdžiai:
1. Senuosiuose raštuose minimas „dyvnumas“ kaip Dievo esmė.
2. Liaudies sakmėse stebuklai buvo laikomi dyvnumo apraiškomis.
3. Kalboje vartotas kaip „dieviškas stebuklas“ ar „nemirtingumas“.

Trumpai: tai archajiškas atitikmuo žodžiui dievumas, nusakantis dieviškąją galią ar stebuklingumą.

Įrašas
Paaiškinimas	Dyvnumas – tai žodžio „dievumas“ senoji lietuvių kalbos forma, reiškianti dieviškąją prigimtį, dieviškumą, dievybės savybes. Pavyzdžiai: 1. Senuosiuose raštuose minimas „dyvnumas“ kaip Dievo esmė. 2. Liaudies sakmėse stebuklai buvo laikomi dyvnumo apraiškomis. 3. Kalboje vartotas kaip „dieviškas stebuklas“ ar „nemirtingumas“. Trumpai: tai archajiškas atitikmuo žodžiui dievumas, nusakantis dieviškąją galią ar stebuklingumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.