„Dykatauškis“ – tai žodinis kūrinys (dažniausiai eilėraštis), kurio turinys yra tuščias, beprasmis, kvailas ar absurdiškas. Tai pramoginė, nerimta forma, skirta linksmybėms, o ne giliam prasmingumui.
Pavyzdžiai:
1. „Ožys ėjo per tiltą, / Uodega vėjo girtą, / O ant tilto šaukštas stovėjo – / Tai dykatauškio pradžia buvo.“
2. „Varna ant šakos skaito laikraštį, / Vėžys jai šnibžda: ar žinai naujienų? / Varna tik krakso: aš tik ant paveikslų!“
Trumpai: Tai linksmas beprasmybės kūrinys, dažnai vaikiškas ar humoristiškas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.