dvivyrystė

Dvivyrystė – tai dviejų skirtingų kalbų ar jų variantų vartojimas toje pačioje socialinėje ar geografinėje bendruoje, kai kiekviena kalba turi aiškiai apibrėžtą funkcinę paskirtį (pvz., viena – oficiali, kita – kasdienė).

Pagrindinės savybės:
- Dvi kalbos greta egzistuoja, bet vartojamos skirtingose situacijose.
- Nėra konkurencijos tarp kalbų – jos papildo viena kitą.
- Dažnai atsiranda istoriškai (pvz., kolonijinė praeitis, migracijos).

Pavyzdžiai:
1. Paragvajus – ispanų (oficiali) ir gvaranių (kasdienė, tautinė) kalbos.
2. Kanada – anglų ir prancūzų kalbos (abi oficialios, bet regioniškai skirtingai vartojamos).
3. Šveicarija – vokiška, prancūziška, italų ir retoromanų kalbos (regioninė dvivyrystė).
4. Istorinis pvz.: LDK – lotynų (oficiali) ir rutenų (administracinė) kalbos.

Svarbu: Skiriasi nuo dvikalbystės (asmeninė gebėjimo kalba), nes dvivyrystė – visuomenės reiškinys.

Įrašas
Paaiškinimas	Dvivyrystė – tai dviejų skirtingų kalbų ar jų variantų vartojimas toje pačioje socialinėje ar geografinėje bendruoje, kai kiekviena kalba turi aiškiai apibrėžtą funkcinę paskirtį (pvz., viena – oficiali, kita – kasdienė). Pagrindinės savybės: - Dvi kalbos greta egzistuoja, bet vartojamos skirtingose situacijose. - Nėra konkurencijos tarp kalbų – jos papildo viena kitą. - Dažnai atsiranda istoriškai (pvz., kolonijinė praeitis, migracijos). Pavyzdžiai: 1. Paragvajus – ispanų (oficiali) ir gvaranių (kasdienė, tautinė) kalbos. 2. Kanada – anglų ir prancūzų kalbos (abi oficialios, bet regioniškai skirtingai vartojamos). 3. Šveicarija – vokiška, prancūziška, italų ir retoromanų kalbos (regioninė dvivyrystė). 4. Istorinis pvz.: LDK – lotynų (oficiali) ir rutenų (administracinė) kalbos. Svarbu: Skiriasi nuo dvikalbystės (asmeninė gebėjimo kalba), nes dvivyrystė – visuomenės reiškinys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.