Dviprasmybė – tai reiškia dvigubą, neaiškią prasmę, kai teiginį, žodį ar situaciją galima suprasti dvejopai.
Pavyzdžiai:
1. Kalbinis:
„Jis ieškojo šviesos.“ – Galima suprasti tiesiogine (pvz., lemputės) ar perkeltine (žinių, tiesos) prasme.
2. Sąlyginis:
Įstatymo formuluotė „tinkamą laiką“ gali būti interpretuojama skirtingai.
3. Humoristinis:
„Sustokite prie degalinės, jei norite toliau važiuoti.“ – Prieštaravimas tarp „sustokite“ ir „toliau važiuoti“.
4. Kontekstinis:
Žodis „rankos“ gali reikšti kūno dalį arba darbuotojus (pvz., „trūksta rankų“).
Trumpai: Dviprasmybė – tai daugiaprasmiškumas, kuris gali kelti nesusipratimų, bet kartais būti naudojamas tyčia (meno, humoro ar retorikoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.