dvesojimas

Dvesojimas – tai retorinė figūra, kai kalbėtojas apsimetina, kad abejoja arba klausia pats savęs, kad pabrėžtų mintį ar sukeltų emocinį atsaką.

Pavyzdžiai:
1. Ar aš tau kada nors melavau? (nors žino, kad ne).
2. Ką aš galiu padaryti? (rodant beviltiškumą).
3. Ar tu manai, kad tai lengva? (pabrėžiant sunkumą).

Naudojama retorikoje, literatūroje ir kasdienėje kalboje, kad paskatintų refleksiją ar pabrėžtų jausmus.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Dvesojimas – tai retorinė figūra, kai kalbėtojas apsimetina, kad abejoja arba klausia pats savęs, kad pabrėžtų mintį ar sukeltų emocinį atsaką. Pavyzdžiai: 1. Ar aš tau kada nors melavau? (nors žino, kad ne). 2. Ką aš galiu padaryti? (rodant beviltiškumą). 3. Ar tu manai, kad tai lengva? (pabrėžiant sunkumą). Naudojama retorikoje, literatūroje ir kasdienėje kalboje, kad paskatintų refleksiją ar pabrėžtų jausmus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.