„Dvėskuvienė“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis dvasių, vaiduoklių arba siaubo būtybių vieta. Tai dažniausiai senas, apleistas, niūrus pastatas ar vietovė, kurioje, kaip tikima, vyksta antgamtiniai reiškiniai.
Pavyzdžiai:
1. Tas apleistas dvaras kaip dvėskuvienė – visi ten vaiduoklių bijo.
2. Po nakties ekskursiją į miško dvėskuvienę jis negalėjo užmigti.
3. Šią pilį vietiniai vadina dvėskuviene dėl senų pasakojimų apie dvasias.
Sinonimai: vaiduoklinė, baubė, siaubo vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.