Dvejukė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dvejopą prasmę arba dviprasmybę. Dažniausiai vartojama kalbant apie dviprasmiškus žodžius, posakius ar situacijas, kurie gali būti suprantami skirtingai.
Pavyzdžiai:
1. Jo atsakymas buvo dvejukė – neaišku, ar jis sutiko, ar prieštaravo.
2. Žodis „užtarti“ yra dvejukė: gali reikšti ir „apginti“, ir „užsimerkti į kaltę“.
3. Politiko pareiškimas buvo sąmoningai dvejukė, kad išvengtų tiesioginio įsipareigojimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.