Dvarėti – senas žodis, reiškiantis „būti panirusiam į mintis, svajoti, mąstyti, dūsauti“. Dažnai naudotas poezijoje ar senesniuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Senis sėdėjo ant suolo ir dvarėjo apie jaunystę.
2. Ji ilgai dvarėjo prie lango, žiūrėdama į lietų.
3. Poetų eilutėse neretai minimas „dvarėjantis žmogus“.
Sinonimai: svajoti, mąstyti, dūsauti, gilintis į mintis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.