"Dužimas" – tai lietuviškas žargoninis arba šnekamasis žodis, reiškiantis stiprų smūgį, trenksmą, sudužimą (dažniausiai garsą ar pasekmę). Kilęs iš veiksmažodžio "dužti" (trenkti, sudaužyti).
Pavyzdžiai:
1. Garsas:
"Išgirdau tokį dužimą – paaiškėjo, kad langas išorėje įtrūko."
2. Fizinė pasekmė:
"Po to dužimo (pvz., krito stalčiui) visos lentynos subyrėjo."
3. Perkeltinė prasmė (šnek.):
"Gavau dužimą iš viršininko" – gauti smarkų priekaištą, "pabarimą".
Trumpai:
Vartojamas apibūdinti staigiam, garsiam smūgiui ar jo pasekmei (įvairei žalai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.