„Dūzgė“ – senas žodis, reiškiantis tvankų, rūkstančių dūmų, miglą, ūką arba smarkų lietų, liūtį.
Pavyzdžiai:
1. Mišką apėmė tanki dūzgė. (ūkas, rūkas)
2. Išsiveržė tokia dūzgė, kad visi slapėjosi. (liūtis, smarkus lietus)
3. Kaminą apvilko dūmų dūzgė. (tvankūs dūmai)
Pastaba:
Šis žodis dažniausiai sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse, bendrinėje kalboje retai vartojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.