Dūzakis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Turi neigiamą atspalvį, panašu į „kvailys“, „bukas“, „apliūpėlis“.
Pavyzdžiai:
- Koks tu dūzakis, vėl pametei raktus!
- Nesupratau paprastos užduoties – pasijaučiau kaip tikras dūzakis.
- Nekreipk dėmesio į tą dūzakį, jis visada nesąmones kalba.
Sinonimai: kvailys, bukis, aplaifas, trinūtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.