Terminas „durnagurkis“ yra šnekamojoje lietuvių kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neprotingą, nerangų žmogų. Jis turi šiek tiek niekuoojančią arba juokingą atspalvį, dažnai vartojamas švelniau įžeidžiant ar apibūdinant elgesį.
Pavyzdžiai:
- Nesuprantu, kaip jis vėl galėjo susidurti su durimis – tikras durnagurkis.
- Nežiūrėk į jį kaip į durnagurkį, jis tiesiog nerangus.
- Visi juokėsi, kai durnagurkis pamiršo, kur pastatė mašiną.
Sinonimai: kvailys, bukagalvis, neragautas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.