„Duosnus“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dosnus, dosnumą turintis, dosnumą rodantis (pvz., žmogus, kuris mielai dalijasi, dovanoja, yra kilnus).
Pavyzdžiai:
1. Duosnus žmogus – dosnus, dosnumą rodantis žmogus.
2. Duosnus širdis – dosni širdis, linkusi duoti.
3. Duosnus valdovas – dosnus valdovas (istoriniuose tekstuose).
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.