Duobuo – tai daugiskaitos kilmininko linksnis (ko?) nuo žodžio duobė (įduba, skylė, įgriuvimas).
Reikšmė:
Nurodo daugelio duobių priklausomumą arba vietą (pvz., duobų grupė, duobų gylis).
Pavyzdžiai:
1. Gilioje griovių ir duobų vietovėje važiuoti buvo sunku.
2. Archeologai tyrinėjo senųjų duobų likučius.
3. Vaikai žaidė smėlio duobų pakraštyje.
Trumpai: „duobuo“ yra senstelėjusi arba tarmiška daugiskaitos kilmininko forma, vartotina vietoj standartinio „duobių“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.