duobėpilys

„Duobėpilys“ yra retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kasinėtoją, kas rausia duobes (pvz., bulvių, molio ar kitų priežasčių). Tai sudurtinis žodis: duobė + pilti (čia – kasti, rausti).

Pavyzdžiai:
1. Senasis duobėpilys dirvožemį kasė kaip kurmis.
2. Kaimynas – tikras duobėpilys, visą savaitę kasė tranšėją.

Pastaba: Žodis vartojamas metaforiškai arba tiesiogine prasme, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'duobepilys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Duobėpilys“ yra retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kasinėtoją, kas rausia duobes (pvz., bulvių, molio ar kitų priežasčių). Tai sudurtinis žodis: duobė + pilti (čia – kasti, rausti). Pavyzdžiai: 1. Senasis duobėpilys dirvožemį kasė kaip kurmis. 2. Kaimynas – tikras duobėpilys, visą savaitę kasė tranšėją. Pastaba: Žodis vartojamas metaforiškai arba tiesiogine prasme, dažniau literatūroje ar tarmėse.