„Duobėjęjis“ yra žargoninis žodis, reiškiantis žmogų, kuris nuolat skundžiasi, verkčia, nerimauja ar per daug dėmesio skiria negatyvioms smulkmenoms. Jis kilęs iš žodžio „duobė“ (t. y. problema, sunkumas), tačiau vartojamas šiek tiek ironiškai ar juokais.
Pavyzdžiai:
1. Nustok būti duobėjęjis – tai tik lietus, ne pasaulinė katastrofa.
2. Jis vėl aiškina, kaip viskas blogai... tikras duobėjęjis.
3. Vietoj to, kad spręstum problemą, tu tik kapstai duobes kaip tikras duobėjęjis.
Trumpai: Tai žmogus, kuris „kasa duobes“ – per daug susikausto dėl problemų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.