duncis

„Duncis“ (angl. dunce) reiškia kvailą, atsilikusių gabumų ar lėtą mokinį/žmogų. Kilęs iš viduramžių škotų teologo Duns Scotus vardo, kurio sekėjai („dunsmen“) buvo laikomi pedantiškais ir atsilikusiais nuo Renesanso naujovių.

Pavyzdžiai:
1. Mokyklinis kontekstas:
Mokytoja uždėjo duncio kepurę mokiniui, kuris vėl nepamokė pamokos.
2. Kasdienė kalba (metaforiškai):
Jis užmiršo raktus namuose – tikras duncis!
3. Istorinis pavyzdys:
XIX a. mokyklose „dunciu“ dažnai pažymėdavo neklusnius mokinius.

Trumpai:
Tai žodinė įžeidimas, nusakantis kvailumą ar nevikrumą, istoriškai susijęs su mokymosi sunkumais.

• Pavardės: Duncis

Įrašas
Paaiškinimas	„Duncis“ (angl. dunce) reiškia kvailą, atsilikusių gabumų ar lėtą mokinį/žmogų. Kilęs iš viduramžių škotų teologo Duns Scotus vardo, kurio sekėjai („dunsmen“) buvo laikomi pedantiškais ir atsilikusiais nuo Renesanso naujovių. Pavyzdžiai: 1. Mokyklinis kontekstas: Mokytoja uždėjo duncio kepurę mokiniui, kuris vėl nepamokė pamokos. 2. Kasdienė kalba (metaforiškai): Jis užmiršo raktus namuose – tikras duncis! 3. Istorinis pavyzdys: XIX a. mokyklose „dunciu“ dažnai pažymėdavo neklusnius mokinius. Trumpai: Tai žodinė įžeidimas, nusakantis kvailumą ar nevikrumą, istoriškai susijęs su mokymosi sunkumais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.