dumbrus

„Dumbrus“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neprotingą, bukaprotį žmogų. Kilęs iš žodžio „dumbrius“ (kvailys, bukagalvis), kuris savo ruožtu siejasi su „dumbrys“ (storas, nevikrus asmuo).

Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis tikras dumbrus – viską supainioja.
2. Kaip galima būti tokiu dumbrumi ir pamiršti raktus?
3. Su tuo dumbrum nieko neišspręsi, jis nesupranta paprastų dalykų.

Pastaba: Žodis dažnai vartojamas šnekamojoje ar emocinėje kalboje, bet nėra tinkamas formaliai komunikacijai.

Įrašas
Paaiškinimas	„Dumbrus“ – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailą, neprotingą, bukaprotį žmogų. Kilęs iš žodžio „dumbrius“ (kvailys, bukagalvis), kuris savo ruožtu siejasi su „dumbrys“ (storas, nevikrus asmuo). Pavyzdžiai: 1. Neklausyk jo, jis tikras dumbrus – viską supainioja. 2. Kaip galima būti tokiu dumbrumi ir pamiršti raktus? 3. Su tuo dumbrum nieko neišspręsi, jis nesupranta paprastų dalykų. Pastaba: Žodis dažnai vartojamas šnekamojoje ar emocinėje kalboje, bet nėra tinkamas formaliai komunikacijai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.