„Dugnė“ (dažniau vartojama nei „dugnis“) – tai dugno mažybinė forma, reiškianti mažą ar seklią indo, baseino ar panašaus objekto dugną. Kartais vartojama perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Ar išvalei puoduko dugnę?“ (mažas dugnas).
„Vanduo tik iki dugnės – baseinas beveik tuščias.“
2. Perkeltinė prasmė (retai):
„Pasiekėme problemos dugnę“ (išsiaiškinome gilų pagrindą).
Pastaba: Standartinėje lietuvių kalboje dažniau vartojamas „dugnas“ (didžioji dalis kontekstų), o „dugnė“ – šnekamojoje kalboje ar specifinėse situacijose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.