Dubus – tai lietuviškas žodis, reiškiantis dubaklys, klampynė, pelkė, bala.
Pavyzdžiai:
1. Pažodinis:
Po lietaus kelias virto dubumi.
Aplink ežerėlį plyti didžiuliai dubumai.
2. Perkeltine prasme (seniau vartota):
Gyvenimas jam tapo dubumi (t.y. sunkumų, klampynė).
3. Pavadinimuose:
Lietuvoje yra vietovardžių, pvz., Dubysa (upė), Duburaitis (ežeras), kilusių iš šaknies „dub-“.
Trumpai:
Terminas dažniausiai vartotas apibūdinti klampiai, pelkėtai vietai, kartais – perkeltine prasme sunkiai, niūriai situacijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.