„Drobužinis“ – tai mažybinė forma nuo žodžio „drobulė“ (mažas audinio ar popieriaus skiautelė). Nusako labai mažą, ploną, trapią ar menką dalelę, dažnai vartojama perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Tik drobužinį sūrio atkapojo prie arbato. (labai mažą gabalėlį)
2. Liko tik drobužiniai vilnos iš jo megztinio. (smulkūs likučiai)
3. Jis neturi drobužinio abejonių. (jokio, net menkiausio – perkeltinė prasmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.