dribčiojimas

Dribčiojimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis netikslų, neaiškų, neretai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą (pvz., dėl susijaudinimo, nemokėjimo, tyčia).

Pagrindinės reikšmės:
1. Neaiški kalba – kai žmogus kalba greitai, sumurma, maišo žodžius.
2. Bereikšmis teksto kratinys – kai rašoma daug žodžių, bet mažai prasmės.
3. Tyčinis informacijos slėpimas – vengiant tiesioginio atsakymo.

Pavyzdžiai:
1. Politikas vėl dribčiojo per interviu, neišsakydamas nieko konkretaus.
2. Studentas pradėjo dribčioti, kai mokytojas paklausė apie neparuoštą pamoką.
3. Jo ataskaita – grynas dribčiojimas: daug žodžių, nulis esmės.

Sinonimai: plepėjimas, tuščias kalbėjimas, žodžių kratinys, aplink kalbėjimas.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Dribčiojimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis netikslų, neaiškų, neretai bereikšmį kalbėjimą ar rašymą (pvz., dėl susijaudinimo, nemokėjimo, tyčia). Pagrindinės reikšmės: 1. Neaiški kalba – kai žmogus kalba greitai, sumurma, maišo žodžius. 2. Bereikšmis teksto kratinys – kai rašoma daug žodžių, bet mažai prasmės. 3. Tyčinis informacijos slėpimas – vengiant tiesioginio atsakymo. Pavyzdžiai: 1. Politikas vėl dribčiojo per interviu, neišsakydamas nieko konkretaus. 2. Studentas pradėjo dribčioti, kai mokytojas paklausė apie neparuoštą pamoką. 3. Jo ataskaita – grynas dribčiojimas: daug žodžių, nulis esmės. Sinonimai: plepėjimas, tuščias kalbėjimas, žodžių kratinys, aplink kalbėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.