Dolkė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilią duobę, daubą ar įdubimą (pvz., upės slėnyje, kalvoje), kartais vartojamas ir perkeltine prasme (pvz., emocinė dolkė – liūdesys, nusiminimas).
Pavyzdžiai:
1. Upė teka gilia dalke tarp kalvų.
2. Po liūties kelias virtęs bala pripildė visą dalkę.
3. Jo širdyje įsikūrė tuščios dalkės jausmas. (perkeltinė prasmė)
Pastaba: Dažnai sutinkamas variantas – dalkė (pagal bendrinės kalbos normą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.