dobillaukis

Dobillaukis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis papildomą, dažniausiai blogesnės kokybės, naudmeną ar žemės plotą, pridėtą prie pagrindinio (pvz., pirkdamas ar išperkamas žemę).
Daznai vartojamas istoriniame ar vietovardžių kontekste.

Pavyzdžiai:
1. Pirkdamas sodybą, jis gavo ir dobillaukį – pievelę prie upės.
2. Vietovardis „Dobiliukas“ galimai kilęs iš žodžio „dobillaukis“.
3. Pagal senąją sutartį, dobillaukiu buvo laikoma miško atkarpa, priskirta prie pagrindinio lauko.

Trumpai: Papildomas (dažniausiai žemės) plotas, priskirtas prie pagrindinio.

Įrašas
Paaiškinimas	Dobillaukis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis papildomą, dažniausiai blogesnės kokybės, naudmeną ar žemės plotą, pridėtą prie pagrindinio (pvz., pirkdamas ar išperkamas žemę). Daznai vartojamas istoriniame ar vietovardžių kontekste. Pavyzdžiai: 1. Pirkdamas sodybą, jis gavo ir dobillaukį – pievelę prie upės. 2. Vietovardis „Dobiliukas“ galimai kilęs iš žodžio „dobillaukis“. 3. Pagal senąją sutartį, dobillaukiu buvo laikoma miško atkarpa, priskirta prie pagrindinio lauko. Trumpai: Papildomas (dažniausiai žemės) plotas, priskirtas prie pagrindinio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.