dievuotumas

Dievuotumas – tai dieviškosios esmės ar prigimties turėjimas; dieviškumo savybė. Tai reiškia būti panašiam į dievą ar turint dieviškų ypatybių (pvz., amžinybę, visagalybę, tobulumą).

Pavyzdžiai:
1. Religijoje: krikščionybėje Jėzaus dievuotumas – manymas, kad jis yra Dievo Sūnus, turintis dievišką prigimtį.
2. Mitologijoje: graikų dievų (pvz., Dzeuso) dievuotumas pasireiškia per nemirtingumą ir antgamtines galias.
3. Filosofijoje: platonizme – idėjų pasaulis laikomas dievuotu, tobulu ir amžinu.
4. Meninėje raiškoje: herojus, įgijęs dieviškąją galią (pvz., mitologiniai personažai).

Trumpai: tai dieviškumo būsena arba savybė būti kaip dievas.

Įrašas
Paaiškinimas	Dievuotumas – tai dieviškosios esmės ar prigimties turėjimas; dieviškumo savybė. Tai reiškia būti panašiam į dievą ar turint dieviškų ypatybių (pvz., amžinybę, visagalybę, tobulumą). Pavyzdžiai: 1. Religijoje: krikščionybėje Jėzaus dievuotumas – manymas, kad jis yra Dievo Sūnus, turintis dievišką prigimtį. 2. Mitologijoje: graikų dievų (pvz., Dzeuso) dievuotumas pasireiškia per nemirtingumą ir antgamtines galias. 3. Filosofijoje: platonizme – idėjų pasaulis laikomas dievuotu, tobulu ir amžinu. 4. Meninėje raiškoje: herojus, įgijęs dieviškąją galią (pvz., mitologiniai personažai). Trumpai: tai dieviškumo būsena arba savybė būti kaip dievas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.