dievulis

„Dievulis“ – tai mažybinė, švelni arba ironiška „dievo“ formą, dažnai vartojama liaudies kalboje, pasakose, poetiniuose kontekstuose.

Pavyzdžiai:
1. Gerbimas: „Ačiū, dievuli, už šiltą dieną!“ (kaip padėka ar švelnus šauksmas).
2. Ironiškas: „Na, dievuli, vėl lija!“ (reiškiant nusivylimą).
3. Pasakose: „Pasimatė su girių dievuliu“ (mitinė būtybė).
4. Įvardijimas: „Mūsų kaimo dievulis“ (apie geranorišką žmogų).

Trumpai: tai emocingas ar stilistinis „dievo“ atitikmuo, priklausomai nuo konteksto.

• Pavardės: Dievulis

Įrašas
Paaiškinimas	„Dievulis“ – tai mažybinė, švelni arba ironiška „dievo“ formą, dažnai vartojama liaudies kalboje, pasakose, poetiniuose kontekstuose. Pavyzdžiai: 1. Gerbimas: „Ačiū, dievuli, už šiltą dieną!“ (kaip padėka ar švelnus šauksmas). 2. Ironiškas: „Na, dievuli, vėl lija!“ (reiškiant nusivylimą). 3. Pasakose: „Pasimatė su girių dievuliu“ (mitinė būtybė). 4. Įvardijimas: „Mūsų kaimo dievulis“ (apie geranorišką žmogų). Trumpai: tai emocingas ar stilistinis „dievo“ atitikmuo, priklausomai nuo konteksto.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.