„Dievostata“ – retas, poetiškas žodis, reiškiantis dieviškąją prigimtį, esmę, dievybę (panašus į „dieviškumą“). Kilęs iš junginio dievo stata („dievo būtis“).
Pavyzdžiai:
1. „Jo akys atskleidė gryną dievostatą.“
2. „Senovės dievai buvo vaizduojami su žmogiškais bruožais, bet išlikusios dievostatos.“
Trumpai: Tai poetiškas atitikmuo žodžiui „dieviškumas“, vartojamas apibūdinti dieviškąją esmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.