diedulis

„Diedulis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis seną, išprotėjusį, keistą elgesį rodantį vyrą (dažnai su neigiamu atspalviu). Gali būti naudojamas kaip nepagarbus apibūdinimas senam žmogui arba kaip švelnesnė piktinimo forma.

Pavyzdžiai:
1. Nepagarbus apibūdinimas:
„Kaimynas diedulis vėl rėkauja iš savo kiemo.“
2. Piktinimasis (švelniau):
„Eik tu, dieduli, trukdai man dirbti!“
3. Apibūdinimas keistam elgesiui:
„Kaip tas diedulis sugalvojo statyti tvorą vidury naktį?“

Pastaba: Žodis kilęs iš „dėdė“, bet turi neigiamą/niekinamąją konotaciją. Vartojamas neformaliuose pokalbiuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Diedulis“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis seną, išprotėjusį, keistą elgesį rodantį vyrą (dažnai su neigiamu atspalviu). Gali būti naudojamas kaip nepagarbus apibūdinimas senam žmogui arba kaip švelnesnė piktinimo forma. Pavyzdžiai: 1. Nepagarbus apibūdinimas: „Kaimynas diedulis vėl rėkauja iš savo kiemo.“ 2. Piktinimasis (švelniau): „Eik tu, dieduli, trukdai man dirbti!“ 3. Apibūdinimas keistam elgesiui: „Kaip tas diedulis sugalvojo statyti tvorą vidury naktį?“ Pastaba: Žodis kilęs iš „dėdė“, bet turi neigiamą/niekinamąją konotaciją. Vartojamas neformaliuose pokalbiuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.