Didvėjis – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis didelį vėją, audrą, vėtrą (dažniausiai stiprų, smarkų).
Pavyzdžiai:
1. Užkėlė toks didvėjis, kad medžiai lenkėsi.
2. Seniai sakydavo: "Didvėjis neša debesis."
3. Jūroje didvėjį laivai sunkiai išgyvendavo.
Pastaba:
Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje atitinka „audra“, „stiprus vėjas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.