diduomeninis

"Diduomeninis" – tai neigiamas žmogaus charakterio bruožas, reiškiantis didžiavimąsi savo kilme, turtu, padėtimi ar gabumais, dažnai su išdidumu ir žeminančiu požiūriu į kitus.

Pagrindiniai požymiai:
- Išdidumas, puikybė.
- Nuolatinis noras išsiskirti ir būti gerbiamam.
- Linkęs menkinti kitų nuopelnus.

Pavyzdžiai:
1. "Jis elgėsi diduomeniškai, ignoruodamas paprastus darbuotojus."
2. "Jos diduomeniškas tonas sukėlė nepatenkintumą susirinkime."
3. "Nors ir turtingas, jis vengė diduomeniškų manierų."

Sinonimai: išdidus, puikus, godus garbės.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'diduomeninis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Diduomeninis" – tai neigiamas žmogaus charakterio bruožas, reiškiantis didžiavimąsi savo kilme, turtu, padėtimi ar gabumais, dažnai su išdidumu ir žeminančiu požiūriu į kitus. Pagrindiniai požymiai: - Išdidumas, puikybė. - Nuolatinis noras išsiskirti ir būti gerbiamam. - Linkęs menkinti kitų nuopelnus. Pavyzdžiai: 1. "Jis elgėsi diduomeniškai, ignoruodamas paprastus darbuotojus." 2. "Jos diduomeniškas tonas sukėlė nepatenkintumą susirinkime." 3. "Nors ir turtingas, jis vengė diduomeniškų manierų." Sinonimai: išdidus, puikus, godus garbės.