Dervotas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis labai atsidavusį, pamaldų, religingą žmogų (dažniausiai vienuolį ar asketą), kuris gyvena asketišką gyvenimą ir siekia dvasinio tobulumo. Kilęs iš persų kalbos („darvīš“ – vargšas, asketas).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
Senasis dervotas visas dienas leido maldoje ir kontempliacijoje.
2. Perkeltinė reikšmė (kaip metafora atsidavimui):
Jis dirba kaip dervotas – be atokvėpio ir visą save skiria mokslo tyrimams.
3. Istorinis kontekstas:
Sufizme dervotai dažnai siekia dieviškosios meilės per muziką, šokį ir poeziją.
Trumpai: Dervotas – asketiškas religingas atsiskyrėlis arba žmogus, atsiduodantis kam nors iki fanatiškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.