Dekolonizacija – tai istorinis procesas, kai kolonijos įgyja nepriklausomybę nuo kolonijinių valstybių, dažnai per politinę kovą ar susitarimus. Ji apima ne tik politinę savarankiškumą, bet ir kultūrinį, ekonominį bei socialinį atsivadavimą nuo kolonializmo įtakos.
Pagrindiniai bruožai:
- Politinė nepriklausomybės paskelbimas.
- Kolonijinių struktūrų (valdžios, teisės) panaikinimas.
- Kultūrinis atgimimas ir vietinių tradicijų atkūrimas.
- Ekonominės priklausomybės mažinimas.
Pavyzdžiai:
1. Indija (1947 m.) – iškovojo nepriklausomybę nuo Britų imperijos, vadovaujama Mahatmos Gandžio.
2. Alžyras (1962 m.) – po karinio konflikto išsivadavo iš Prancūzijos.
3. Angolos ir Mozambiko nepriklausomybė (1975 m.) – po Portugalijos kolonijinio režimo žlugimo.
4. Afrikos „metų“ (1960 m.) – 17 Afrikos šalių tapo nepriklausomomis, daugiausia nuo Prancūzijos ir Belgijos.
Dekolonizacija XX a. antroje pusėje labai paspartėjo, permainydama pasaulio politinį žemėlapį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.