deivotas

Deivotas – tai lietuvių liaudies tikėjime ir mitologijoje šeimos, namų, ūkio globėjas, artimas romėnų „larams“ arba slavų „domovojams“.

Pagrindinės savybės:
- Globojęs šeimą, namus, gyvulius, derlių.
- Vaizduotas kaip mažas žmogeliukas, senis, kartais – kaip gyvūnas (katė, gyvatė).
- Gyvenęs po slenkstiu, prie židinio, svirne arba klėtyje.
- Reikalavęs pagarbos (pavedimų, švaros).

Pavyzdžiai iš tradicijos:
1. Aukojimas – prieš svarbų darbą (pavyzdžiui, pradedant statytis) deivotui būdavo aukojama maisto (duonos, sviesto).
2. Papročiai – nešvaistyti maisto, nes deivotas galėjęs įsižeisti ir palikti namus.
3. Pasakojimuose – deivotas neretai rodydavęsis šeimininkams sapnuose ar įspėdavęs apie pavojus.

Svarbu: Deivotas skiriasi nuo namų siaubo („kaukas“, „barstukas“) – jis buvo geranoriškas globėjas, o ne kenkėjas.

Įrašas
Paaiškinimas	Deivotas – tai lietuvių liaudies tikėjime ir mitologijoje šeimos, namų, ūkio globėjas, artimas romėnų „larams“ arba slavų „domovojams“. Pagrindinės savybės: - Globojęs šeimą, namus, gyvulius, derlių. - Vaizduotas kaip mažas žmogeliukas, senis, kartais – kaip gyvūnas (katė, gyvatė). - Gyvenęs po slenkstiu, prie židinio, svirne arba klėtyje. - Reikalavęs pagarbos (pavedimų, švaros). Pavyzdžiai iš tradicijos: 1. Aukojimas – prieš svarbų darbą (pavyzdžiui, pradedant statytis) deivotui būdavo aukojama maisto (duonos, sviesto). 2. Papročiai – nešvaistyti maisto, nes deivotas galėjęs įsižeisti ir palikti namus. 3. Pasakojimuose – deivotas neretai rodydavęsis šeimininkams sapnuose ar įspėdavęs apie pavojus. Svarbu: Deivotas skiriasi nuo namų siaubo („kaukas“, „barstukas“) – jis buvo geranoriškas globėjas, o ne kenkėjas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.