dėdukas

„Dėdukas“ – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip švelnus, šeiminiškas ar šypsotai pagarbus žodis, reiškiantis vyresnio amžiaus vyrą (dažnai giminaitį, artimą šeimos draugą ar tiesiog pagyvenusį žmogų). Kartais naudojamas ir vaikiškai, kreipiantis į senelį ar nežinomą vyresnį vyrą.

Pavyzdžiai:
1. „Atvažiavo mūsų senasis dėdukas – pasakoja istorijų pilnas!“
2. „Eik pas tą dėduką parduotuvėje, jis tau padės.“ (kreipinys į pagyvenusį pardavėją)
3. Vaikas šaukia: „Dėdukai, pažiūrėk į mano piešinį!“

Pastaba: Nėra griežtai formalus žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar emocionalioje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Dėdukas“ – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip švelnus, šeiminiškas ar šypsotai pagarbus žodis, reiškiantis vyresnio amžiaus vyrą (dažnai giminaitį, artimą šeimos draugą ar tiesiog pagyvenusį žmogų). Kartais naudojamas ir vaikiškai, kreipiantis į senelį ar nežinomą vyresnį vyrą. Pavyzdžiai: 1. „Atvažiavo mūsų senasis dėdukas – pasakoja istorijų pilnas!“ 2. „Eik pas tą dėduką parduotuvėje, jis tau padės.“ (kreipinys į pagyvenusį pardavėją) 3. Vaikas šaukia: „Dėdukai, pažiūrėk į mano piešinį!“ Pastaba: Nėra griežtai formalus žodis, dažniausiai vartojamas šnekamojoje ar emocionalioje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.