dėdbuvis

Dėdbuvis – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis įpėdinis, palikuonis, paveldėtojas (dažniausiai kalbant apie žemę, turtą).

Pavyzdžiai:
1. Senojo dvaro dėdbuvis – asmuo, paveldėjęs dvarą.
2. Jis buvo vienintelis dėdbuvis – vienintelis įpėdinis.

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami atitikmenys: įpėdinis, paveldėtojas, palikuonis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dedbuvis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dėdbuvis – tai senas, retai vartojamas žodis, reiškiantis įpėdinis, palikuonis, paveldėtojas (dažniausiai kalbant apie žemę, turtą). Pavyzdžiai: 1. Senojo dvaro dėdbuvis – asmuo, paveldėjęs dvarą. 2. Jis buvo vienintelis dėdbuvis – vienintelis įpėdinis. Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami atitikmenys: įpėdinis, paveldėtojas, palikuonis.