Dausojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuobodų, monotonišką kalbėjimą, nerūpestingą plepėjimą ar beviltišką verkimo / skųstumo toną. Dažnai vartojamas neigiamai, norint pabrėžti tuščią, varginantį pokalbį ar skundą.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Nustok dausotis, kalbėk konkrečiai!“
(t. y. nustok plepėti be reikalo).
2. Apie skundą:
„Visą dieną girdėjau jo dausojimą apie darbą.“
(nuolatinį nerūpestingą skųstumą).
3. Apie monotonišką kalbą:
„Paskaita virto dausojimu – visi miego.“
(nuobodžia, neįdomi kalba).
Sinonimai: plepėjimas, murdimas, niurzgėjimas, nerūpestingas kalbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.