Dausakopis – tai žodis, kurio reikšmė yra „pragaras“ arba „velnias“, vartotas senojoje lietuvių mitologijoje ir tautosakoje. Kilęs iš žodžių dausos (dangus, pomirtinis pasaulis) ir kopė (vieta, kampas), tad galima interpretuoti kaip „pragaro kampas“ arba „mirusiųjų vieta“.
Pavyzdžiai vartojime:
1. Tautosakoje: „Eik į dausakopį!“ – keiksmažodis, reiškiantis „eik į pragarą!“.
2. Mitiniuose pasakojimuose: „Ten gyvena dausakopis“ – apie baisią vietą ar piktąją būtybę.
Trumpai tariant – tai archajiškas atitikmuo žodžiui „pragaras“, dažniausiai randamas senose raštose ar tautosakos užrašuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.