Daugiaskiltis – tai retorinis (stilistinis) šnekamosios kalbos priedas, kai kalbėtojas tyčia nutrūksta kalboje, palikdamas mintį nebaigtą, kad klausėjas pats ją užbaigtų arba pajustų emocinį atspalvį.
Pavyzdžiai:
1. „Jei dar kartą taip pasielgsi, aš tave…“ (grėsmė, pyktis).
2. „Galvojau, kad esi draugas, bet tu…“ (nusivylimas).
3. „Čia tokia graži panorama, kad net…“ (susižavėjimas).
Praktikoje daugiaskiltis dažnai naudojamas dialoguose, monologuose ar publicistikoje, kad perteiktų stiprias emocijas (pyktį, liūdesį, nuostabą) arba sukurtų įtampą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.