dasižadinti

žãdinti (-yti), -ina, -ino.

1. liepti keltis (ppr. iš miego) , budinti: Miegantį žãdink, kad pabustum. Rytmetį žãdina, reik kelties, lįsti iš tų patalų. Nuje, reik vaiką ankstie žãdinti. Gaila mažų piemenėlių, juos reikia žãdint. Ans atsikels, kitų nežãdins, ans jau būs galybes [šieno] nupjovęs jau. Vaikali, kam tu muni žãdinai, aš kaip kaži ko troškau užmigti valandelę. Ateis muni i žãdys pri kamaros: – Kelk jau tu kulti. Žãdins naktį, aplink dvylektą adyną: – Tujau kulti, rugių kulti. I pri ūkininko tarnavau, žãdino kulti su spragilais ankstie. Pareitav [iš gegužinės],
nepaspėjom atgulti, jau gaspadorius žãdina pri darbo. Piemenelį žãdina sulig saulele. Kaip atejo žãdinamasis laikas, aš tujau atsibudau. Aš jau nebžãdinu, daba jau kela pati. Pyksta an to tėvo, kam ans be čėso žãdina. Mes neinam žãdinti, temiegtie. Nei žãdino, nė nėko – pats turi atsikelti. Ka pavalgys pusnaktį, eis gulti tie mynėjai, dvi valandos praeis, i reikės žãdinti. Jei nežãdinsuot, muni keiks. Žãdina tą Barborą, kad atidarytų duris. Nebarki, motinėle, nežadink iš miegų. Į durikes brazdinau, jaunas mergas žadinau. Visa jos. susierzinusi povyza bylojo, kad ji nėra pratusi taip anksti žadinama. | Ryto metą piršlys, piršlienė ir skripkorius grieždamas ejo žadinti jaunųjų. Tas laikrodis žãdina. Būdavo spaudoj įrašyta visa, žãdino Lietuvą iš miego. Būk geros širdies, kelkis, žadina tave. Rūpesnelis žadins anksti rytelį, o vargelis mokys darbelį dirbti. Giltinės miegančios nežadink. Lobis žãdina, vargas migina. Nuog kurio visokia giminė ant dangaus ir ant žemės žadinas.

2. gerinti, didinti: Gerai paruoštas, skanus, kvapus valgis, gera nuotaika valgant, maloni aplinka žadino apetitą. Labiausiai sulčių išsiskyrimą žadina mėsos sultinys.

3. versti veikti, judėti (ppr. mechanizmą ar jo detalę): Mašiną galima žadinti iš atskiro maitinimo šaltinio. Žadinančioji jėga materialųjį tašką gali veikti vienu ar kitu dažniu. Žadinamasis vožtuvas.

4. daryti veiklesnį, labiau juntamą; skatinti žodžiais ar veiksmais: Kalbos kuriamąją jėgą žadinsime, jei priminsime, kad jaunimo priešybe tam tikrais atsitikimais galima pavartoti ir senimą. Žãdinti iniciatyvą, jausmą, viltį, ilgesį, gailesį, neapykantą. Žadinti sąmonę, kaitinti jausmus, stiprinti valią, kelti pasitikėjimą ir viltis buvo svarbiausi jo uždaviniai. Tamsiu bildančiu lieptu jis nuėjo į salą, kuri žadino prisiminimus. Ėmė žadinti ir saikinti prūsus, idant keltumias pryš kryžeivius. Žadinkime didžiausią gailesį. Žadindami tautinę savigarbą, jie ieškojo praeityje ir realių istorinių žygių, liudijančių didelę Tautos jėgą. Dienų trumpėjimas snaudina žmones kaip meškas, ilgėjimas žadina kraują smarkiau tvaksėti, kurti, džiaugtis. Lietuvai betarnaudami, jos sūnų sielą bežadindami, šitoj šaly daugiau nebereikalingi esame! Knygos mano protą žadino jaudino. Argi ne tamsta žadinai mums viltis praturtėti. Tėvynės dainos, jūs malonios taip širdį žadinat saldžiai. Doras žodis sielą žadina, blogas – gadina. Lobis budina, vargas žadinte žadina.

5. pranešti, paskelbti, apreikšti: Žadina jį pro visus miestus žydai skųsdamiesi, Oniją nekaltą užmuštą.

6. šaukti, kreiptis į ką vardu: Miniu, žadinu vardu. Ir turi čia valdžią nuog vyriausių kunigų rišt visus, kurie žadina vardą tavo. Ir pabudavojo ten altorių Viešpačiui ir žadino vardą Viešpaties. Anam šitaip su žmonims bekalbant šitai stovėjo jo augyvė ir jo broliai lauke, norėdami jo žadinti. Meldžiu tave, maloniausias Tėve, per mielaširdumą tavą, žadinu tave ir puldinėju ties tavimi, idant mane gerop galop atvestumbei. Ieškokite tieg Viešpaties, kolei gal būt rastas, žadinkite jo, kolei arti yra. Delto gi lenkiu kelius mano Tėvop Viešpaties mūsų Jėzuso Christuso, nuog kurio visokia giminė ant dangaus ir ant žemės žadinas.

7. raminamai, meiliai kalbinti, linksminti: Motutė jūsų, kūdikiais esant, lietuviškai nežãdino ir meiliai bučiuodama lietuviškai nečilbino. Vaikas bliovė kai pjaunamas, bet močia priejo, pradėjo žãdint, ir tas prajuko. Tavo vaikelis jau didelis: kai tik žãdini, tai jau juokias. Žãdink vaiką, greičiau kalbės. Kad tu anė biskio nemoki vaiko žãdint – tas rėkia ir rėkia. Mūsų bobutė tai moka žãdint, visokiais vardeliais vaiką išvadina. Kai vaikas miegodamas juokiasi, tai angelas jį žadina. Bėgdavo jos verkiančios pasupti. Paskui nešiojo ją ir žadino. Prieš zerkolėlį statyta [dukrelė],
aukso obuoliais žadyta. Ji. mane žãdino su aukso žiedeliu. | Juozukas vaikus žadino šnekino: liepė vienam nežiūrėti, kitam kur į kerčią užlindus šaukti „kukū“. Užveizdas žadinos su savo vaikais. Vaikai žadinos nukirstomis galvomis. raginti, įkalbinėti: Mane žãdina ant operacijos. Man močiutė i tėvelis kas vakaras ir rytelis vesti pačią man žãdina. skatinti: Varpas žãdina žmogų nuvargusį apieravot Dievui tos dienos visus vargus. meilinti, gerinti (šunį): Kiekvienas vagis moka šunį žãdyti.

8. maitinant, penint aktyvinti (ppr. bites): Reik bites žãdint, kad prieš žiemą motina priauklėtų daugiau bičių. Laiku reikia žadinamąjį [bičių] maitinimą nutraukti, kad bičių motina nustotų dėjusi kiaušinėlius. Per Kalėdas žadina bites, kad jos daug medaus neštų.
žãdinamai. Žadinamai penint avilys turi būti labai šiltas.

9. gaivinti, gelbėti (ppr. apalpusį ar mirštantį): Žãdinom žãdinom visi subėgę, jau nėko nebgalėjo padaryti, širdis jau buvo sustojusi. | Aš tus medžius bemirštančius žãdinau.

10. daryti įžadą, padaryti apžadus: Žadink muni, mamunale, į Kalvariją a į Šidlavą, kad išgyčio.

11. žadėti, ketinti: Žadinau, ketinau davatkėle būti. Žadinai ketinai tu mane paimti, o dabar, bernužėli, nenori atminti.
ãkį žãdinti žavėti: Gražūs Dulių kapai, gražūs – taip akį žadina gėlėmis pražydę antkapiai.
bėdõs nežãdinti nekelti rūpimo, svarbaus reikalo: Verčiau tylėti, taip sakant, nežadinti bėdos, kad bėda miega.
apžãdinti.

1. pažadėti: Jis apžãdino ligonį į atlaidus leisti, vežti.

2. pagydyti, paveikti burtažodžiais, užkalbėti: Apžadinu šunis.
atžãdinti.

1. pažadinti, prižadinti: Nekėlė anie dar patys, negalia atžãdinti nėkaip, ir gana. Aš juntu slabnu, slabnu, ir užmigau, antro [je] dieno [je] muni atžãdino.

2. atgaivinti: Kunigas pagaliau atžadino jį. atsipeikėti, žadą atgauti: [Turtuolis] mato didelę ugnį ir parsigando. Iš to parsigandimo atsižadino.

3. atsiliepti, atsišaukti, atsakyti: Jei tik vienas vilkas užkauks, tuoj klausyk – atsižadina jau antras trečias ir, žiūrėk, jau visa ruja atsižadina. Ale, šuoj atsižãdis tau, išgirdęs vilką. | Vis būt atsižãdinęs (žodį kokį, blogą ar gerą, atsakęs) .

4. nuraminti, prisikalbinti, prisigerinti: Šitoks šuva lazdos nebijo, o atsižãdint vėl neatsižãdinsi. Šunį gali atsižãdint, o žmogaus, matai, neatsižãdinsi.
dasižãdinti. prisibudinti.
įžãdinti.

1. pažadinti: Aš įžãdinęs palikau; ar vaikas vėl užmigtum?

2. prakalbinti: Kada būtų įkalbinama (įžadinama) (įžadinnima).
išžãdinti.

1. pabudinti iš miego, pažadinti: Petras išžadino jį ketvirtą valandą. visus pabudinti: Išžadino miegojusius draugus. pabusti: Anksti rytą išsižadinęs. Riauba niekaip negali išsižadinti iš savo prisiminimų, kurie jį neša ir neša lyg srauni upė.

2. ilgai kalbinti, linksminti (ppr. kūdikį ar vaiką) . Išsibudysi, išsižadysi, kol mane išaugysi. pramogauti, linksmintis.
nužãdinti.

1. pažadinti.

2. pralinksminti, nuraminti, nutildyti: Niekap negaliu to vaiko nužãdyt. Reikės man ji. nužadinti, o tai sunkus ir nesmagus daiktas. Paukštė tau skriaudą gal didelę nepadarys, o mane ne sykį gal nublaivys ir nužadys. Senovėje taisydavo tam tikslui įvairias regyklas žmonėms nužadinti. Tūli tos nuomonės, būk tabakas nužadina žmogų. Jam rodės, kad giriose gyvendamas purpuriniais karaliaus rūbais nusižadysiu. sudrausti, sutramdyti: Nužãdyk šunį. numalšinti.

3. apsinuodyti, nutrokšti: Ankstie uždarei pečių (užkišai krosniakaištį) , gali vaikai nusižãdyti.
pažãdinti (-yti;).

1. pabudinti, iš miego prikelti: Miegtantį pažãdink, kad atsikeltum. Kiek aš miegojau, atejo tėvelis i pažãdino. Jei kas ateis, pažãdysi mane. Vakar mane pažadino prieš pirmuosius gaidžius. Dieną miega taip kietai, kad sunku pažadinti. Jau rytmetys, pažãdino tas senelis atejęs, sako: – Kelk, jau čėsas. Liuobės, ka užeis tokios aldros (audros) , tėvalis visus pažãdins, bijosam, ka neįtrenktų. Šeimininkas ateis i pažãdins: – Nu, mergos, kelkiat, reik kulti. Atsikels pats ūkininkas, pažãdys kokiose keturiose, iškulsi reją. Išeis karvių milžti, piemenį pažãdins – mažai miego. Lig devynių verpsi, ryto metą pažãdins a trijos, a keturios. Aš užsnūsiu, tos varnos muni pažãdins. Kartais atsiklaupsi pri lovos poterų kalbėti i pažãdins rytmetė [je] bepotarėjant. Tėvas, į laukus išeidamas, pažãdins muni pusryčio virti. Kaip čia buvo, ka šią naktį nėkas nepažãdino munęs. Cit, dar vaiką man pažãdinsi. Prašysu tėvuką, ka pažãdintų [į grybus]. Prisriša kokias tę raikštes – kap arklys toliau kur eis, ka pažãdytų [naktigonį]. Aš kėliau rytelį nepažãdyta, aš dirbau darbelį neparagyta. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių nepažadinta. Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Šių žmonių energija, šviesus optimistiškas žvilgsnis į ateitį pažadina Virpšą iš apatijos. Viešpats, jūsų Dievas, pažadins jums pranašą iš jūsų brolių tarpo. Tai tas brolis turi imti mirusiojo moterį ir pažadinti savo broliui ainiją. Žolę pažadina gaivi rasa. Maži šuneliai ir didžius pažadina. Tinginį paragink, miegūstą pažadink. Kad pažãdys, nebišmiegosi, kad pradės piršti, kraitį nebsuklosi.
pažãdinamai. Ana nuejo purmoną pasižãdino, sako, a tu negalėtumi muni nuvežti į Varnius. pabusti: O nedėlės rytą liūb pasižãdins tas tatai senis.

2. išjudinti, priversti veikti (mechanizmą): Laikrodį sustabdė an tų valandų, kur mirė, sustabdo, i po metų tik bepažãdina, po metinių apent pajunga.

3. padaryti veiklesnį, labiau juntamą, sukelti: Senovės žmonių tikėjimu, juokas turėjęs nepaprastos galios numarinti žiemą ir pažadinti pavasario gimimą. Vėjas pietys mums pavasario kvapą štai skleidžia atpūtęs šalčiui bauginti, o žmogui jis mintį pažadina linksmą. Jo. paskaitoje – jokių specialių pastangų sudominti ar uždegti, ar pažadinti smalsumą. Tokį pažadinęs gailesį turi dar turėti tvirtą viltį. Menas, pažadinęs jausmus, priverčia susimąstyti. Tylus ratelio burzgimas it muzika jo galvoje pažadina visokiausius sumanymus, drąsiausias svajones. Smertis teipojaus pažadina mumis ant darymo pakūtos.

4. pašaukti, pakviesti: Motina jo ir broliai jo stovėjo ore (lauke) norėdami pažadint jį. Ir ižsiuntė tarnus savo pažadint pakviestųjų ant svodbos, bet anys nenorėjo ateit. Užėjo tada ant kalno ir pažadino savęsp, kurių norėjo, o anys jop atėjo. Pažadino prieš mane meto, tai yra suvadino visas valandas, dienas, mėnesius. Pažãdino jaunikio vyriausias vedys ir tarė jam: – Kiekvienas žmogus pirm gerą vyną padest.

5. raminamai, meiliai pakalbinti (ppr. kūdikį): Pažãdinti kūdikį. Pažãdink dažniau vaiką – ir pradės kalbėt. Kai kas pažãdina, labai gražiai juokias. Pažãdink vaiką, kad neverktų. prakalbinti: Kaip ją pažãdyste, taip ji kalba. pameilinti, pagerinti (šunį): Mūsų Margio svetimas nepažãdys. paraginti, įkalbėti: Mane pažãdino šitam kailį išlupt. Kad kas pažãdintų, gal ir valgytau.

6. pažadėti: Pažadino paketino mañ’ vaiskelin duoti.
péržadinti. iš naujo sužadinti, paskatinti veikti.
pražãdinti.

1. pažadinti, prižadinti: Jis pražãdindavo šeimyną. Putino zalatino, merga medžią pražadino.

2. paraginti, paskatinti: Klebonas … mergaites po ūlyčias rašyt mokyties paakvatijo, … giesminykus pražãdino, lyg kokias paukštytes pračiulbino.

3. kalbinant pralinksminti: Eina mano panytėlė smūtna, kai parduota… Bernelis prakalbino, meiliai pražãdino. prakalbinti: Jis nemudras – eis pro šalį, tai vis pražãdins.

4. padaryti veiklesnį, išjudinti: Klausė Kristus mokytinius norėdamas pražadinti ir patvirtinti mokytinių tikėjimą in savę. Jisai laužo uparą ir pražãdina širdies žemumą.
prižãdinti.

1. prikelti iš miego, pribudinti: Vos akis užmerki, ir jau vėl prižadina. Prižãdins muni sekmadienį rytais pirm saulės. Rytmetė [je] mama prižãdys to vaiko linguoti. Valios mergelė ilgai migdyta, lig pusrytėlių neprižãdyta. O šįrytais negali prižãdinti kaip smakų. Tep sapną gerą sapnavau, i prižãdinai. Suskudo jos širdis: ne tiek drabužių gailėjosi, kiek iš apmaudo, jog niekaip negali jo. prižadinti. Mirštant ligoniui, visus miegančiuosius reikia prižadinti. Kas gali ją. pabudyt, ją jauną prižãdyt?. Baldosi į duris, barškina į langą – vos prisižadino mergaites. Prisižãdinu, jau eis, kur tau – vėlek miegta [berniukas].

2. pašaukti, pakviesti: Bet Jezus prižadino savęsp (kūdikius) ir tarė: – Teeit manęsp kūdikiai ir nedrauskit jų, tokių nes yra karalystė Dievo.
sužãdinti.

1. visus prikelti iš miego: Neįprastas šūvis seniai jau buvo sužadinęs gyventojus. Sužadino visus, ale jau buvo neb laikas: jau [ja] s jau buvo pusdegis. Kas mašinavoja, tas turi sužadinti savo ir jam talkininkaujančių ūkininkų šeimynas. Reiks mun rytą ankstie kelti, šeimynelę sužadinti. Sužãdino jau visus, kamaro [je] gulėjo. Šįryt rytmetį dvaro gaspadorius, pašokęs trečioje, sužadino bernus. Pusrytį padėsiu an stalo, visus sužãdinsiu. Matyti, tavo tarnaitės, kurios dukart mane matė, sužadino pilį…. Kėlėsi ponas, sužadino šeimyną ir atrado vagis, jau į klėtį įsilaužusius. Kaip subudinsi ir sužãdinsi, reiks jautelius pajungti. Jei mano kankliai nesužavėjo jūsų sielų savo stygų aidu, galgi sužadins mirties dejavimu. Visus vaikus susižãdinu ir keliaujam į mišką.

2. padaryti veiklesnį, labiau juntamą: Tai sužadino dar didesnę neapykantą. Visų pirma P.  Višinskis reikalavo sužadinti vaiko norą mokytis, nevartoti prievartos. Mielai norėčiau kitiems tą supratimą sužadinti. Norėdamas įtaigiau prabilti į skaitytojų jausmus, sužadinti jų vaizduotę, Daukša nevengė šiurkščių liaudiškų žodžių bei posakių. Viskas dings, nepalikę nė ženklo, nesužadinę noro veikti, kurti, įamžinti žmogaus kovą su brutalia tikrove.

3. paakinti, paskatinti: Jis sužãdino mus dainiuoti. sugundyti, suvilioti: Joj sužãdino jį ir pati pabėgo su kitu. padidinti, pagerinti: Mėtų arbata apetitui sužadint. Pirmoji stiklinė sužadina troškulį, o antra išvaiko miegus. Sužãdinti apetitą, vėmimą.

4. priversti veikti, išjudinti: Elektromagnetuose magnetizmą sužadina ritė su elektros srove. Sužadintas atomas spinduliuoja ir tada, kai išorinio lauko nėra. Jei visos detalės geros, generatorius turi tuojau susižadinti.
užžãdinti.

1. energingai pažadinti.

2. įsipareigoti, pasižadėti.

3. pakerėti, užburti: Kaip užžãdytas aš čia stovėjau.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dasizadinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x