darinkti

riñkti, reñka (riñka), -o.

1. imti po kiek ir dėti į vieną vietą: Spanguolės augo, bet nėkas neriñko. Aš čia obuolius renkù. Bulbės riñkt sunku: eini eini, čia bulbė, čia bulbė – linginėji. Išejo bulbų antrailio riñkt. Aš nerinkaũ riešutų – neinkandu. Būtau ejus malkos riñkt medžian. Uogas reñka, an turgo atveždo. Reikia pusdienį riñkti uogas. Vandutė kai uogas reñka, tai net perskreipus gniūsija. Dieną negalėdavo riñkt grybų [pono miške],
naktį laipioja ir čiupena baravykus. Vidudienį grybų nereñka. Akmenų kaip prisėta, tik riñk ir krauk ant vežimą. Kankorėžius kitąsyk riñkdavo, kuldavo. Pripylė pelenuos aguonų ir liepė jam rinkt. Vasaros metu tai reikia žoles riñkt. Nemėtai duonos, trupinius rinksì. Jei sapnuoji, kad renki bulves arba kiaušinius, reiškia barnius. Šliauždamas rinku uogas. Jis reñka uogas nuo krūmo. Su ranka renkù varpas nuo dirvos. Žemuogių stiebelius i žiedus liuob riñksiam. Aš uogelių nerinkau, serbentėlių nebraukiau. Te beriñksi juodas uogas, bebraukysi serbentėles. Žemuogėles rinkte rinko, serbentėles braukte braukė. Nuog baltų [dobilų] bitės medų reñka. Liesnykai drobynas pastato rudenį ir reñka medų [iš drevių]. Aš bitutė, aš mažutė, renku žieduose medutį. Šaknelių ir žolių rinkti teta eidavo į laukus. Mamaitė dėl mūsų darbo paršelį pardavė: nebuvo laiko šerti, žoles rinkti. Teeit anys patys ir terenka šiaudus. Rinkagu ižg erškėčių uogas vyno aba ižg usnių fygas? Kas nerenka su manim, išbarsto. Su saule [nauja dienelė] atitviskėjo vakarykščių vargelių rinkti. Aista … renka savo vandenis iš pietų link nuo to kaimo gulinčiųjų kalnų. Reñka reñka po vieną – visi pareisma į tą žemelę. Bobutes reñka, reñka dabar [giltinė]. To [ji] smertelė dabar senesnius tokiuos vis riñko. Pakrūmėj kulkos rinko jų vadus. Šįmet mirtis senukus reñka. nuimant, išimant šalinti, naikinti: Par antrąjį čia tą karą ans buvo paimtas minų riñkti. Bulbes parejau, žoles rinkáu, vabalus rinkáu. Pernais rinkáu vabalus. Kad bersi, tai ir rinksi. Kas eidamas beria, tas grįždamas renka. Mėtydamas išmėtysi, riñkdamas surinksi.
rinktinaĩ. Ką čia rasi, kai jau viskas rinktinaĩ išrinkta. Reñkas [kriaušės] nuo medžio pusėj rugsėjo.

2. lasyti: Juodųjų [serbentų] nèrenka špokai. Paukščių pilna dirva – reñka grūdus. Ančiukai atėjo i duoną reñka iš lovio. Matai, kai ančiukai reñka baltymą, trynio nenori. Antinas ejo, riñko i rijo. po kiek imant ėsti (ką pabirą): Kai su lopetėle su snukiu reñka grūdus [šernas]. Arkliai iš lovių avižas ėda, o ta kiaulelė reñka.

3. iš įvairių asmenų, įvairių vietų imti, gauti: Riñkti aukas. Mokesčius, rinkliavas riñkti. Žinias riñkti. Parašus riñkti. Ans pradėjo eiti par žmonis, riñkdamas piningus. Pašarą, peną rinkti. Padegėliu važinėjau – rinkaũ sau duoną. Ejo po kaimą visa ką riñkdamas – sūrius, dešras. Atostogų metu, parvykęs į tėviškę, pats rinkdavo (užrašinėdavo) dainas, pasakas. prašyti išmaldos, elgetauti: Ejo ubagais po žmonis riñkdamas. Leido tėvą riñkties pri bažnyčios. Darbo dirbti nebgaliu, tad ir einu po svietą rinkdamõs. Kitą kartą buvo turtingas, o dabar eina rinkdamõs. Riñkties buvo išejęs žmogelis. vogti: Anie pripras i toliau riñks.

4. kaupti, krauti (turtą, atsargas ir pan): Reikia riñkt pinigai. Lokamčius (šykštuolis) pinigus reñka, o velnias mašną siuva. Jisai reñka pinigus senatvei. Seniau riñkdavai auksą, kasdavai į žemes, daba į pančekas nededa aukso. Tetulytė turtų neriñko. Verks mano močiutė nevirkdoma, man didį kraitelį berinkdama. Rinkau rinkau grietinę [nuo pieno] ir vis negalėjau sviesto susukti. Seniau gaspadinės vasarą reñka sviestą ir sūdžia žiemai, tai druskos net čiuža. Pašto ženklus riñkti (kolekcionuoti) . Pasogą reñka. Neturite savo skarbus rinkti, kuriump vagys įsikasa. Jie. nei sėja, nei pjauja, nei renka kluonuosna. Ir dažnai tatai gadijas, kad tie, kurie didžius turtus vaikamus savo renka, nieko kito jiemus nepaliekti. | Nuoširdžiausiai baru tuos, kurie neklauso mokytojų, kurie renka dvejetus.

5. burti į vieną vietą, telkti draugėn: Ponas Lapocinskis turėjęs iš Vilniaus Kalinausko įsakymą visus sukilėlius nuo Švenčionių iki Biržų rinkti po savo vėliava. Turėjo tuojau … susitekėt jump pulkais iž visų šalių, nelaukiant, idant jų po vieną ieškotų ir rinktų̃. Viršum jūrų žilo ploto vėjas debesis jau renka. Žmonės reñkas. Pirkia didelė, tai tenai daugiau riñkos. Priebrėkšmiais, atlikę nuo darbo, rinkosi dvariškiai prie Topylienės. Užmatysi, a jau reñkasi kas gegužinėn. Dabar prieš dieną reñkas [šokti]. Gentys suvažiavo, kaip musys pradėjo riñkties. Renkasi kaip varnos prieš lietų. Jie dabar posėdžio renkasi. Vyrai, moterys pakrante šiandien renkasi į šventę. Seniau raganų rinktas šito kalno viršūnėj. Vos spėjo suolus sustatyti, pradėjo ir žmonės rinktis. Ir rinkos jop daug minių.

6. kaupti, traukti į vieną vietą ką pasklidą: Arklio pasagos reñka sniegus (neišbyra po jomis patekęs sniegas), ir susimina kaušai. Šviesai einant pro renkamąjį lęšį, spinduliai lūžta ašies kryptimi. Debesys reñkasi, bus lietaus. Kartais bajorės, išpylusios į bliūdelį kavos tirštimus, veizas, kaip tie renkas į kupetas ir kokios daros liečynos. Tuoj tie visi kaulai ir mėsos pradėjo krutėt ir rinkties an vietą. Labiausiai šaltis renkasi, kai durys valio [je] (atviros) . Pikti žodžiai pradeda rinktis jos lūpose. Akyse renkasi ašaros. Martyną vėl ima pagunda kareiviškai nusispjauti. Jo burnoj jau renkasi seilės. Vėl renkasi jėgos išvargintame kūne. Čia paarta, gal riñksis (byrės į batus einant) .

7. imti nuo pradalgio ir rišti į pėdus: Ejau dienums rugių riñkti. Nu keturiolekos metų rugius rinkáu po tėvu. Praniukas rinko Kasparui. Geriau rugius riñkti, neko pri vaiko sėdėti. Pjaus su dalgeliais rugius: motriškosios riñks, vyrai pjaus. Dvylekos metų aš jau rugius rinkáu. Vieną kartą aš renkù renkù rugius, nėkaip nebspėju. Vežimus myniau, rugius rinkaũ. Pradalgę reñka į pėdus. Iš po pjautuvo reñkam [rugius] ir vežam [, kai sausa]. Pradilo dalgelis, tankiai brūkštuojamas, pavargo mergelė, rugius rinkdama. Eisiu į kalnelį kvietelių pakirsti, eis mano mergelė paskui mane riñkti. Aš nemoku rugių rišti, nei miežaičių rinkti. imti nuo kraikos (linus) ir dėti pėdais: Tada kloja linus, reñka, riša in kūlius. Klojam linus in pievos i paskui reñkam. Kap jau atsiguli [linai],
reñkam, pirtį kūrinam, džiovinam.

8. imti nuo lauko, valyti, vokti: Dideli darbai būva tik tada, kap nuo laukų reñkam. Prispėję rugiai, reikia riñkt. Jei ne lietus, reñkam nuog lauko ir vežam kluonan. Nušienav kąsnį šieno ir nèrenka namo.

9. tikrinti rūšiuojant, atmetant netinkamus: Netoli kolūkio raštinės moterys rinko bulves. Sėklines kapčiavo. Nuvėtytos, švariausios uogelės, nereiks nė riñkti. Moterys popiet eis kanapių riñkt (rauti pleiskanių) . Neriñko, katras [vaikas] kaltas, abiem atatašė. Aš tavo darbus nèrenku (netyrinėju, ką blogai padarai) . Kulipkėlė nesirenka, lietuvis tu ar lenkas. Guldo visus iš eilės.

10. ieškoti ko kuriam reikalui tinkamo, iš daugelio skirtis tinkamą: Kai kas švendrą traukia ar degtuką stumia, kai reñka dalgį. Nuometėlis pirktas, krautuvėse rinktas. Tu mano mergele jaunoji, iš trijų šimtų rinktoji. Ei močiutė, motynėlė, rinkaĩ ma bernelį. Rinkai metus, rinkai ir antarus – ir neišrinkai dukrelei raunelės. Tarė … pakviestump prilyginimą šitą, dabodamas, kaip pirmas vietas rinko. | Ignas nutilo ir valandėlę nesiryždamas rinko žodžius. Jis ilgai niūniavo, rinko melodiją ir pagaliau uždainavo. Reñka dieną bulbom sodint. Reñka reñka kaip Gelumbauskis beigelius. Girio [je] kirstas, krome riñktas, an rankelių graudžiai verkia.
rinktinaĩ. Jie išsirūpino iš valdžios leidimą kirsti medžius rinktinai. Vis reñkasi reñkasi – sausų malkų nebedaug liko [krūvoje]. Knygos lentynose sudėtos taip, jog kiekvienas skaitytojas laisvai gali vaikščioti po biblioteką ir rinktis, kas jam reikalinga. Jai. nebebuvo kaip riñktis: su dviem vaikais kas ims! Rinkis, mergele, vargo bernelį. Vedė žirgą in žalią grūšią, rinkaus mergelę in savo dūšią. Kas manęs verks mano pakasynose, tą rinkis sau už tėvą. | Liga žmonių nesirenka. Rinkos rinkos ir išsirinko iš viso mesos bliūdo veršio uodegą. Nešerk žolės su rasa, nesiriñk panos ant atlaidų.

11. šaukti, mobilizuoti: Žalnierius rinkti. Naujokus riñkti. Ąžuolėlio šakos linko, o mus jaunus vaiskan rinko.

12. skirti balsuojant: Rinkimų sistema laiduoja kiekvienam piliečiui teisę rinkti ir būti renkamam.

13. skirti, padaryti ką kuo: Mums žadėjo vis…, kada mus rinko ig sūnus. Atstovus rinkdavom, rodos, tik trejiems metams. Riñkti atstovu, vadu. Rinksim tave į pirmininkus. Aš patsai tapau valdovu ir nežinau, kad mane kas būtų rinkęs. O kolektyviniam ūky paprasčiau: vadovybę patys valstiečiai renkasi.

14. dėti iš raidžių tekstą, rengiamą spaudai: Kūrinys kartais dar nebūdavo baigtas rašyti, o jį jau rinkdavo spaustuvė, nes laukti nebuvo galima. Iki Ignotas skubėjo įsirengti požemyje, Karolis išmokė Karusę rinkti raides. sudaryti reikiamą skaitmenį. Viktorija paėmė telefono ragelį ir ėmė rinkti numerį.

15. jungti į daiktą atskiras montuojamo mechanizmo, įrenginio dalis: Agregatus galima rinkti individualiai ir sroviniu būdu.

16. daryti raštus audžiant: Sajonus pačios irgi audė, pačios žiurstus ko nopuikiausius staklėse rinko.

17. dainuoti sutartinės rinkinį: Rinkėjas renka, o giedotojas neatkartoja tų pačių žodžių. giedotinai, giedamai skaityti: Nė vienas iš jų nemokėjo maldų rinkti.

18. imti (pačią), vesti: Ją riñko iš savos vesės. Mūsos mergutos panuvažiavo Lotvon – čia nėr kam riñkt. Sūnaitis manas, neriñk jos. Lietuvnykai neriñko, o až ruskų nenorėjau. Aš čiut nenumiriau verkdamos, kad anas jos nesriñkt.

19. imti (ranka ar kokiu įrankiu): Rinksiù visa (visų valgių), rinksiù – nereikia pravarinėt (raginti) . Pautienę šaukštu reñkam ir valgom. Iš pirkios reñka ir neša jai. Čepela skarvadą riñktie. Merguta merguta, reñk rankom mane, o nenori rankom – reñk šakėm per slenkstį. Kad aš itų lazdų nerinktáu rankõs! Duoma jam zalato – anas vėl nèrenka. Tau duodant, jie renka, tau atveriant ranką tavą, jie pasotinami yra geru. Ana [v] andenį reñka (semiasi) iš mūsio šulnio. Neriñks jo velnias. Bernioko velnias neriñks, o mergiotė vargs gyvenime. Kur jis eina tokią naktį? – O, neriñks jo galas! Neriñks galas tas malkas – ryt sunešim. Valgom gerai, ale velnias reñka (neina į naudą), i visa. Skubos darbą velnias renka. Dagi nerenka biesas (turtingas) – kitiem pinigus skolina. Kad tave perkūnas rinktų!. Reñkasi (įsikimba, stveriasi) až arklio uodegos ir joja.

20. atiminėti: Kam jūs tep rabavojat, visa reñkat? Riñko arklius niemčiai.

21. paimti, areštuoti: Čia jau jį reñka tiurmon.

22. dėti (į ką): Koja prikulta – gipsan riñko. Ana renkasì [bulvių] vel kiton terlykon (puspuodynėlėn) .

23. imtis (darbo): Aš jau darbo nèsrenku – aš jau sena. Reikia riñktis až kuodelio (sėstis verpti) .

24. apimti (tam tikrai būsenai): Piktumas reñka, kad nerašo. Manę miegas nèrenka. Mane juokas reñka.

25. gerai imti. O ką, reñka britva barzdą?
2
6. imti, kraustyti (nuo stalo): Kode [l] stalas nèrinktas stovi? Kas valgo, ė aš vis stalą renkù. tvarkyti: Nerinktoj pirkioj gyveno.
2
7. rengtis, ruoštis (ką daryti): Kelian rinkuosi. Rinkõmės rinkõmės [pirkti] ir nepirkom. Nu, tai renkies ir važiuo [j] (važiuok) par tetą. Kap pavasaris ateima, reñkasi dirbt až lauko. Jau renkúos pakalbėt. Rinkõs rinkõs lietus, ir nieko nebuvo. Rinkõs, rinkõs lyt, tai i dav [ė].
2
8. skirstytis: Patalkis reñkas laukan, maž tebuvo šnapšės.
2
9. dvėsti, baigtis: Jau mūsų juodis dėl dusulio riñksis. Ta juodgalvė avis jau, tur būti, greit riñksis: nebkelia nė kelti. Bene riñktis nori, kad nebevalgai?
30. pradėti augti, taisytis: Pomidorai buvo prasti, o rudenio pusėn ėmė riñktis.
[sau] į gálvą riñkti

1. stengtis įsiminti, dėmėtis: Dabar žmogus visa ir galvon nèrenki, o tada tai mokėjom visokių tę giesmių, sekmių.

2. kreipti dėmesį, rūpintis, jaudintis: Anas galvon nèrenka. O kalvis nerenka sau galvon.
pýpliauogių išeĩti riñkti. sušalti. (kieno)
trùpinius (pė́das.
) riñkti mėgdžioti, sekti: Jau taip reñk tėvo trupinius!
varpùs riñkti prieš pradedant skambinti visais varpais, skambinti iš pradžių su vienu, paskui su kitu varpu: Jau pradėjo varpùs riñkti, greit būs pamaldos. Jau reñka varpùs, tujau skambins sumai. (kieno)
žodžiùs riñkti kartoti, sakyti mėgdžiojant: Vaikai, negražu motinos žodžiùs riñkt.
apriñkti, àprenka (apreñka), -o.

1. kiek nurinkti: Nueik agurkus apriñkt. Jau gal ir àprinktos yr mėlynės. Iš ryto buvo aviečių, dabar vaikų àprinkta, àprinkta. Giliukus išneš, išnarinės, ir taip jau àprinkta. Malkas visas apriñko. Obuolių nereikia kratyt, reikia apriñkt, tai ilgiau stovės. Jau apriñko riešutus. Po dvi obelis àprenkam – stiprūs, macnūs obuoliai. N’àprinktas medis. Mažai jų. možna pririnkt: aprinktì labai. Lietuviai, nakčia pagal palaidojusys kūnus ir grobį aprinkusys, auštant ties mūrais Kijevo sustojo. | Šitie popierėliai (musgaudžiai) àprenka muses. Mirtis jau apriñko keletą tų gėrovų (keli begerdami jau mirė) . Apriñks Dievas senius (vienas paskui kitą išmirs senieji) – Dievui visi geri. Uogos dabar apsiriñkę. Jau braškės biškį apsiriñko: vienas ateina, kitas, tai vis uogikę. Kap apsiriñko obuoliai geresni, tai ir itiej geri. nuimant apnaikinti, pašalinti: Tik apreñkam vakare [Kolorado vabalus],
rytą i vėl anys skrenda. Plaikstos su vyrais, o vaikams utų neàprenka.

2. aplasyti: Vištos apriñko sėjant rugių pakraščius, dabar ir reti. po kiek imant suėsti (ką padėliotą, išbarstytą): Grūšeles apriñko telyčia. Ateina ana. te apreñka, apėda, o kapkono nekliudo. Apsiriñko mėsa (nebėra, suvalgyta, kur tik jos kiek buvo) .

3. didumą paimti, pašaukti: Iš kaimo visus geruosius vyrus aprinko [karui].

4. rasti, skirtis tinkamą: Apriñk man kur gerą arklį – pirksiu. Vison parapijon tokio žmogaus neàprenku, kap jis (labai geras) . Aš neàprenku, kas už jį gudriau pakalbėtų. Tas kelmas apriñktas didesnis, nebegali išraut. Alksniokas buvo vienas apìrinktas. Apriñki vietelę, apriñk bernužėlį. Tada mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimą, kaip tur dėl savęs pačias aprinkti. Praustis tik vieną šaltinį buvo aprinkę. Eidamas žiūriu, kur triobos statyt, tai šitą vietą aprinkaũ. Marija gerą dalį aprinko, kuri nuog jos nebus atimta. Anys pirmosias vietas aprinklavo. Idant kiekvienas [pakviestasis] aprinktų sau galiausią vietą. Kursai vietą aprinkai. Idant jis žinotų pikt atmesti, o ger aprinkti. Apsiriñko vardą Magdelena. Apsiriñk paną, nevaikščiok vienas. Tu rasi jau turi kurią apsiriñkęs? Vienan kaiman apsiriñko mergaitę. Apsirinkaũ sau mergelę iš viso pulkelio. Toks ten iš jo ir jaunikis: žmonos savoj parapijoj negalėjo apsiriñkt. Nesiženija – apsiriñkęs neturi. Bara man tėvelis ir motinėlė, kad apsirinkaũ sau mergužėlę. Pavasarį parskrido – tujau ans. apsìrenka vietą, tujau deda kiaušelius. Nakvynei apsirinkau gerą vietą. Jie apsirinko šakotą eglę ir apsinakvojo ant jos. Apsirinkaũ savo buvimą. Ne tą kelią apsirenkì, kursai laimėn veda. Daleista apsiriñkti darbai tokie, kokių nori ir kada nori. Kad aš jums po akių dedu gyvastį ir smertį, kad jūs gyvastį sau apsirinktumbit. būti, atsirasti pasiryžusiam, pajėgiančiam ką padaryti: Vos àprenkas ižg šimto vienas, kuris pildytų įsakymą jo. Apsirinkęs ant ko.

5. paskirti iš daugelio (kokioms pareigoms): O kodel jaunesnių neapreñka [dirbti] ? Jį apriñko brigadyrium. Petrą apriñko seniūnu. Senį vilką aprinko klausytoju. Susrenka visas kiemas, kataras [skerdžius] geriausiai patinka, tą ir àprenka. Aš tave aprenku sau už tėvą. Bitės pačios apreñka motiną. Kariau už mus vyras macnas, kurs nuog Dievo est aprinktas. Jis žinosi ne žydų pačių ant karalystės aprinktas. Norėjo aprinkt jo ažu mesijašių. Kunigas buvo àprenkamas pagal zokano. Aprinktas karalium. Įstatau, aprinku kitą ant būklės, ant vietos kieno. Aprinko tave, kad pabudavotumei namus. Aprenkuos tave sau už motiną.

6. apvogti, apiplėšti: Milicija [jį] paėmė už tai, ką apriñko žmogų. Apriñko šitą malūninyką – ką jis ten prisaugos. Šiemet tai mus suvis apriñko. Ale kai paprašysi, tai patį apriñks. Tę dieną apriñko tą dvarą. Vienus metus ir mane apriñko. Mažu kas apriñko tę namus. Ir vaikai Izraelio … aprinko (aprinkinėjo, applėšė) abazą. pavogti: Bernai apriñko mūsų kalnius, veilokus. susigrobti: Apsriñko Onelės turtą svetimi. Apsriñko, per brolį nuvažiavę, tada brolio nereikia.

7. aprengti, apvilkti: Vaikelius aprėdė, apriñko ir parvažiavo par marias. Apriñko diedą kap poną, ė bobą kap ponią. Mergaitės apsriñko tautiškais rūbais. Jaunoji laukia jaunojo dar neapsriñkę. Regi – ką kas baltai apsriñkęs stov.

8. apsitaisyti kuo. Cigonkom apsriñkę vaikščioja [per Užgavėnes].

9. aptvarkyti, apvalyti: Apriñkit jūs padą didumą, reiks rugiai vėtyt. Reikia stalas apriñkt. Apriñk kambarį. Reikia pirkioj apsriñkt.

10. apsistoti, apsigyventi: Nebuvo kur apsiriñkt [, atvažiavus į naują vietą].
kudlàs apsiriñkti apsipešti, apsimušti: Apsìrenka kartais [vaikai] kudlàs.
paapriñkti, paàprenka, -o. atimti, sugrobti: Paapriñko visa ką niemčiai.
atriñkti, àtrenka, -o.

1. iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau. Mažėles bulbes àtrenkam paršam. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos. Mes savus šniūrus atrinktum̃. Sumakalavo, sumaišė posmus, negali atriñkt (sutvarkyti) . Na, kad toks gudras, atriñk pelus nuo grūdų. Žmonės tai kalena į dantis [kiaušinius],
kol stipriausią atrenka. Iš liaudies kalbos jis atrenka tai, kas joje yra geriausia, vaizdingiausia, gryniausia. Mandročiai … negalėjo atriñkti tokių liekarstų, kurios galėtų jam. pamačyt.
atrinktinaĩ. Atrinktinai daržovės imamos keletą kartų iš to paties ploto, kai tik jos subręsta. Reiks keletas paršelių atsiriñkt veislei. Atsirinkaĩ savo kailį? Oi jiej ir sulėkė, visi čiulbėjo, bet motinėlės neatsirinko. Svečiai sumetė visas drapanas ant krūvą, dabar atsiriñk savo, ka gudras! Kaip mes rubežius atsiriñksim?

2. suprasti, suvokti: Malvina klausė, stengdamasi atrinkti, kas yra tikra jo žodžiuose, o kas vien liguistos jo būsenos padarinys. Da uodas atriñks, katro minkšta mėsa – jam visur minkšta: kanda, kur nutveria. Neatrinksi, ar žmogus, ar inkastas koks stulpas. Regiu – eina, ale neàtrenku (neįžiūriu, nepažįstu) . Tai čia mūs ūturka – neatriñkt (nesuprast) kitam.

3. gauti, paimti: Duoklę atrinku. Mas iš tos žemės turiam atsiriñkt pinigus, katruos už ją sumokėjom. Tu už savo neščėstį pinigus atsiriñksi, kad teip padarysi, kaip aš tau pasakysiu.

4. suimti nuo pradalgio ir surišti, ką pavaduojant: Atriñko rugius duktė už motiną sergančią. susivalyti, susigrėbti: Miežiai atsiriñks, ir būs ežės prieinamos karvėms.

5. pasiimti su savim: Visa àtrinkta (papasakota) [tautosakos rinkėjams],
nieko nėra dauges.

6. atimti: Kiek valgyt pametė, ė tep atriñko visa ką. | Anas atriñko būstymą mumi.

7. nuimti, aptvarkyti, apvalyti: Levikė atrinko indus, nušluostė stalą. Palaukit, sveteliai, atrinksiù suolą, bus kur atsisėst.

8. suparalyžiuoti, atimti (galūnes): Brolis po momos smerti penkerius metus sirgo, – kojas atriñkę buvo. Išgąsčiai rankas ir kojas atriñko.
posmùs atriñkti suprasti: Nežiūrėkit jo, jis põsmų nebeàtrenka, apie ką čia kalbat.
dariñkti, dàrenka, -o.

1. iki pilnumo pririnkti: Dariñk pilną kašelę.

2. rasti tinkamą, išrinkti: Skietas sunku dariñkt. Kokias tu velnio kalvis – packavos arkliu [i] nedàrenki! Aždūmoj [o] anas ženytis ir pats sau mergos nedàrenka. Labai graži merga – nedariñko sau bernų. Laiko nedariñksim pamirt. Dar̃ nedarinksì laiko: kada arklį govė ir sodina. Tiek sekmadienių buvo, ir nedarinkaĩ kada atvažiuot. Piršliai važiavo, vis nedasriñko, i dabar senmerge. Nedasriñko [žmonos],
i šiandie gyvena vienas.
įriñkti, į̃renka, -o.

1. po kiek imant, įdėti, įmesti: Įriñk bulvių [į krežį],
reik jau kaišti pietams. Įriñk truputį bulbių šitan keselin. Įsiriñkom pintinėlėn truputį uogų.

2. įsismaginti rinkti: Įsiriñkom (uogas) šitoj vietoj, tai toliau nebenorim nė eiti.

3. iš įvairių šaltinių gauti, surinkti: Jis daug piningų įriñko, įėmė. Vislab taip surokuota, kad tiek išleidžiama, kaip įrenkama.

4. įausti: Gale rankšluosčio rinkiniai įrinkti.

5. gražiai aprengti, apvilkti: Añrenka [mirusį],
rakštin padeda. Viso atvežė iš ten insriñkti.

6. paruošti, padengti (stalą): Ir iñrenkam stalą gražiai, ir ateima svečiai.

7. įlįsti: Anas te kaiman insriñko ir geria.
išriñkti, ìšrenka (išreñka), -o.

1. renkant visus paimti: Išrinktì visi grybai. Dabar išriñkta, ale būta aviečių. Vienoj dienoj išrinkaĩ – kitoj i vė priaugę [uogų]. Dabar išreñka dar baltas [uogas]. Išriñk žirnius iš šiugžmų ant virimo [= virimui, virti]. Ažudavė tada jam išrinkti iš krūvos pelų grūdus ir sunešt aruodan parnakt. Palik vištai padėlį, neišriñk visus. | Kiaulės išreñka gyvates iš miško. Išriñko Dievas senius. Po vieną, po vieną ir išriñks visus [senuosius]. Šįmet renka gripas senukus: pas mus nemažai išriñko. Ji iš po odinos (gyvatės) kiaušinius išrinktų. vieną po kito išimti, pašalinti: Kol jau išriñko [minas],
bijojom ir į daržą įeiti. Čia išlupta silkė, visi tie kauleliai išrinktì. Mėsą atvėsinti ir išrinkti kaulus. Tik išrenki akmenis iš dirvų, žiūrėk – ir vėl prisiaria. Kūliai buvo neišrinktì iš žemės. | Seliūnu buvo po karo, ir stiklus išriñko (išdaužė, išmušė) .

2. iš įvairių asmenų, vietų paimti, gauti: Tik pinigai išriñkt [iš žmonių]. Maž ir rendo neìšrenka – delto šeši šimtai išriñkt! Išrinku (išrikku) donį. Net iš raštų ne visi hidronimai išrinkti (išrašyti) .

3. vieną po kito paimti (į kariuomenę), mobilizuoti: Ateis šaltas rudenėlis, išrinks jaunus bernužėlius.

4. gauti pajamų, parduodant po kiek: Iš vienų agrastų išriñko šimtą rublių. Už obūlius išriñko a du šimtu. Pusantro tūkstančio išriñko už pieną. Arendai mokėt kiek reikėdavo, iš vien linų išriñkdavau. Visus aruodus turės išpilti, kol išriñks tiek pinigų. Iš to sodo išriñks kelis šimtus. Iš vieno pūro ką jie ìšrenka pinigų! Ìšrenka daug pinigų už medų. Už vienus kiaušinius ko tik ne šimtą litų išrinkaũ. Iš smetonos daugiau išreñka, kaip iš sviesto. Už grybus galima gerus pinigus išriñkt. Iš žemės nebegalėjo nuošimčio išriñkti, o apie skolą nėr ko ir kalbėt. Mirk, ir tai šitų pinigų neišrinksì. In šimto rublių iš pieno išrinkaũ. Mokėsime išrinkti iš jo pelną. Karvė jau pašarą savo išsiriñko (už pieną jau gauta tiek, kiek išleista pašarui) .

5. kurį laiką imti ir rišti pėdus: Dvylekos metų aš dešimtį dienų rugius išrinkáu, dabar šešiolekos metų drimbailos neina. Išrinkáu dešimt dienų rugius, gavau tris rublius. Tris dienas rugius išrinkáu, o nepavargau.

6. peržiūrint atmesti, pašalinti netinkamus: Paki jūs papietuosit, tai aš vienas išrinksiù šituos grūdus. Gražūs grūdai – kaip išrinktì (be šiugžmų) . Išrinkaũ kanapę an marių krantelio.

7. išskirti, paimti iš daugelio gerąjį: Pernai tokių obuolių išriñkom gražių – tokių raudonų dryžų. Vilną nuo nugaros išriñko, o prastą paliko. Mumis išriñko tiktai iš Mažeikių, kas mokėjom šiek tiek rašyti. Išleis tą vandenį, karosus išriñks didiliūsius, mažūsius paliks. Apsidairę išrinko laužui vietą ir nuėjo skinti sausų kadugėlių. Išrinko gerąsias [žuvis] in rykus savus, o piktąsias oran išmetė. Išrinkiat ir imkiat avis kožnas savo šeimynai ir papjaukite.
išrinktinaĩ. Buvo tat jau išrinktinai gera medžiaga pastatymui laivės. Lindynė buvo išrinktinai gera. Kad mylit žuvelę, suvalgaite, sėste, ažukandinėjat, gerelesnę išsirinktè. Išsirinkaũ patį geriausią. Par vasarą ganos [avys],
o rudenį išsìrenkam. Laikraštis pats sau išsirenka iš prisiųstų straipsnių tuos, kurie jam patinka, o ne tą, kas ką pakiš. Neišsirinksi darbo. Išvažiavo ožkų pirkt, jis negavo išsiriñkt. Išsirinko visų kirvių kaplį.
išsirinktinaĩ. išsirinktinõ: Bagotam jaunikiui mergų išsirinktinõ pilna. Davė išsirinktinõ kirsties miško.

8. suieškoti tinkamą: Tu išrinkaĩ ma [n] bernelį kaip girios stuobrelį. Aš išrinksiù tau bernelį, pošnios artojėlį. Aš iš visos Lietuvos neišrinkau sau panos. Nė vienas neišriñkom i neišriñksim [sūnui žmonos]. Pons apjekėlis, velniop šuoliais besisukdams, ir tarnus sau ìšrinktus apjekti mokina. Bus kas išrenkąs. Jis su kitais egzaminų komisijos nariais išrinkdavo rašomojo darbo temą. Oi tai dėkui motulei, mano mielai širdelei, ką išrinkaĩ išdabinai tokį gražų vardelį. Nu ale kad išsirinkái paną su tokia ilga nose. Išsirinko tėvutėlis dėl savę draugelę, o dėl mūsų našlaitėlių aštrų erškėtėlį. Išsiriñk, mergele, sau vieną bernelį. Neieško, tai ir neišsìrenka [žmonos]. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau. Nagi senis (vyras) išsirinko [vardą]. O kad būt daiktas išsìrinktas, tai greit persivežtum. Laiką tokį išsiriñkot. Išsirinko iš viso bliūdo veršio uodegą.

9. paskirti iš daugelio (tinkamą kokioms pareigoms, vertą būti kuo): Jį dabar išrinksią (paskirsią) mokytoju. Gerai sakė ir karalaitis buvusysis, tos žemės karaliumi jau išrinktas. Tris žmones kiemas ìšrenka apiekūnais [našlaičiams]. Mus savi už sūnus išrinko. Eš jus iš svieto išrinkau, dėl to neapkenč jūsų svietas. Daug pakviestų, bet maž išrinktų. Išrink mumus vyrus, išeik bei kariauk priš Amalek. Sau velytas, išrinktas. Girdėti visiems, regėti tik išrinktiems.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'darinkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x