darašius

„Darašius“ – tai žodžio „daryti“ būtojo laiko dažninis veiksmažodis, reiškantis „būdavęs daręs“ arba „dažnai / nuolat kažką daręs“. Nurodo veiksmą, kuris kartojosi praeityje.

Pavyzdžiai:
1. Jis darašius namų darbus prieš miegą. (būdavo daręs)
2. Mergaitė darašius pyragus sekmadieniais. (dažnai kepdavo)
3. Senelis darašius savo rankomis baldus. (nuolat dirbdavo)

Pastaba:
Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „būdavo daręs“ arba „dažnai darydavo“.

Įrašas
Paaiškinimas	„Darašius“ – tai žodžio „daryti“ būtojo laiko dažninis veiksmažodis, reiškantis „būdavęs daręs“ arba „dažnai / nuolat kažką daręs“. Nurodo veiksmą, kuris kartojosi praeityje. Pavyzdžiai: 1. Jis darašius namų darbus prieš miegą. (būdavo daręs) 2. Mergaitė darašius pyragus sekmadieniais. (dažnai kepdavo) 3. Senelis darašius savo rankomis baldus. (nuolat dirbdavo) Pastaba: Šis žodis vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „būdavo daręs“ arba „dažnai darydavo“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.