dakūčiojimas

Dakūčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar monologą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., kai kas nors kalba per daug ir neįdomiai).

Pavyzdžiai:
1. Mokytojo dakūčiojimas per paskaitą privertė mokinius žiūrėti į laikrodį.
2. Vėl prasidėjo jo dakūčiojimas apie politiką – nieko naujo.
3. Susitikimas užtruko, nes vadovas pradėjo dakūčiuoti apie smulkmenas.

Sinonimai: plepėjimas, kalbėjimas, tralalėjimas, monologas (šnek. neigiamai).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'dakuciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dakūčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar monologą, dažnai su neigiama konotacija (pvz., kai kas nors kalba per daug ir neįdomiai). Pavyzdžiai: 1. Mokytojo dakūčiojimas per paskaitą privertė mokinius žiūrėti į laikrodį. 2. Vėl prasidėjo jo dakūčiojimas apie politiką – nieko naujo. 3. Susitikimas užtruko, nes vadovas pradėjo dakūčiuoti apie smulkmenas. Sinonimai: plepėjimas, kalbėjimas, tralalėjimas, monologas (šnek. neigiamai).