Dainuškininkas – žodis, sudarytas iš dviejų dalių: dainų (dainos) + škininkas (nuo veiksmažodžio „šiekti“ arba „šnekėti“).
Reiškia žmogų, kuris dažnai dainuoja ar mėgsta dainuoti, dažniausiai vartojant šiek tiek šmaikščią ar švelniai ironišką atspalvį.
Pavyzdžiai:
- Mūsų kaimynas – tikras dainuškininkas, visą dieną girdisi jo balsas.
- Vaikas jau nuo ryto tapo dainuškininku – nesustoja murmėdamas melodijas.
- Senelis, būdamas jaunas, buvo geras dainuškininkas visuose vakaruose.
Sinonimai: dainius, dainininkas (bet pastarasis dažniau oficialus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.