čiupininkas

Čiupininkas – žodis, kilęs iš veiksmažodžio „čiupinėti“ (narplioti, kabinėtis, tardyti smulkmenas).
Reikšmė:
1. Narplys, smulkmeniškas žmogus, kuris pernelyg susikaustęs smulkmenomis, formalumais.
2. Tyrinėtojas, detektyvas (šnekamojoje kalboje, retai).

Pavyzdžiai:
1. Jis toks čiupininkas, kad prieš pasirašydamas dokumentą tikrina kiekvieną kablelį.
2. Nežiūrėk taip į mane – ne čiupininkas! (pastaba pernelyg smulkiam žvilgsniui).

Įrašas
Paaiškinimas	Čiupininkas – žodis, kilęs iš veiksmažodžio „čiupinėti“ (narplioti, kabinėtis, tardyti smulkmenas). Reikšmė: 1. Narplys, smulkmeniškas žmogus, kuris pernelyg susikaustęs smulkmenomis, formalumais. 2. Tyrinėtojas, detektyvas (šnekamojoje kalboje, retai). Pavyzdžiai: 1. Jis toks čiupininkas, kad prieš pasirašydamas dokumentą tikrina kiekvieną kablelį. 2. Nežiūrėk taip į mane – ne čiupininkas! (pastaba pernelyg smulkiam žvilgsniui).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.