Čiuobrytis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis smulkų, neįprastą, neretai šiek tiek keistą daiktą, smulkmeną ar netrukus gendantį reikalą. Dažnai suteikiamas šiek tiek niekingas ar juokaujamas atspalvis.
Pavyzdžiai:
1. Senas čiuobrytis – senas, bevertės vertės daiktas (pvz., nulūžusi puoduko rankena).
2. Ką čia per čiuobryčius perki? – apie nereikalingas smulkmenas.
3. Visi tie čiuobryčiai tik vietą užima – apie nenaudingus smulkius daiktus.
Sinonimai: niekelis, mirklys, chlamatas, šlamštas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.