čiumbytis

"Čiumbytis" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nesvarbų, neretai nepatogų ar neįspūdingą daiktą, vietą ar reiškinį. Dažnai naudojamas šiek tiek neigiamai ar paniekiai nusakyti.

Pavyzdžiai:
1. Kur tu tą seną čiumbytį radai? (apie seną, bevertį daiktą)
2. Gyvena kažkokiame čiumbytyje už miesto. (apie atokų, nepatogų kaimelį ar namą)
3. Visa tai – tik mažas čiumbytis, ne problema. (apie nereikšmingą dalyką)

Sinonimai: niekuris, niekuo, menkystė, dulkė (perkeltine prasme).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ciumbytis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Čiumbytis" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nesvarbų, neretai nepatogų ar neįspūdingą daiktą, vietą ar reiškinį. Dažnai naudojamas šiek tiek neigiamai ar paniekiai nusakyti. Pavyzdžiai: 1. Kur tu tą seną čiumbytį radai? (apie seną, bevertį daiktą) 2. Gyvena kažkokiame čiumbytyje už miesto. (apie atokų, nepatogų kaimelį ar namą) 3. Visa tai – tik mažas čiumbytis, ne problema. (apie nereikšmingą dalyką) Sinonimai: niekuris, niekuo, menkystė, dulkė (perkeltine prasme).