Čiukuras – tai šaknis, kamieno pamatinė dalis, iš kurios auga šalys arba pumpurai. Dažniausiai vartojama kalbant apie medžius ar krūmus.
Pavyzdžiai:
1. Medžio čiukuras – storas, išsiskiriantis iš žemės.
„Ąžuolo čiukuras buvo apaugęs samanomis.“
2. Perkeltine prasme – kažko pagrindas, ištakos.
„Šeimos čiukuras – tai tėvų namai.“
3. Šnekamojoje kalboje – apie žmogų (stiprus, tvirtas).
„Jis – tikras čiukuras, niekas jo nepajudins.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.