"Čirėti" reiškia virpėti, drebėti (dažniausiai apie plonus objektus, pvz., lapus, plaukus, audeklą), taip pat gali reikšti švelnų garsą, kuris atsiranda drebant (pvz., lapų šlamėjimą).
Pavyzdžiai:
1. Virpėjimas:
- Vasaros vėjelis čirėjo beržo lapelius.
- Šviesa čyrėjo vandens paviršiuje.
2. Garsas:
- Išgirdau, kaip šienas čyrėjo prieš audrą.
- Senos knygos puslapiai čyrėjo, kai juos vartė.
Pastaba:
Šis žodis dažniausiai vartojamas poetinėje arba aprašomojoje kalboje, retai – kasdienėje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.