čičia

„Čičia“ – šnekamojoje kalboje vartojamas švelnus, šeimos ar artimų žmonių kreipimosi būdas, dažniausiai į tėtį arba vyresnį vyrą (pvz., senelį, dėdę). Gali reikšti meilų, globėjišką santykį.

Pavyzdžiai:
1. „Čičia, padėk man su namų darbais.“ (kreipimasis į tėtį)
2. „Vaikai atvažiavo pas čičią į kaimą.“ (apie senelį/dėdę)
3. „Ačiū, čičia, už dovaną!“ (meilus kreipinys)

Pastaba:
Vartojimas gali skirtis priklausomai nuo regiono ar šeimos tradicijų. Kartais gali būti naudojamas ir metaforiškai (pvz., kreipiantis į globėją).

Įrašas
Paaiškinimas	„Čičia“ – šnekamojoje kalboje vartojamas švelnus, šeimos ar artimų žmonių kreipimosi būdas, dažniausiai į tėtį arba vyresnį vyrą (pvz., senelį, dėdę). Gali reikšti meilų, globėjišką santykį. Pavyzdžiai: 1. „Čičia, padėk man su namų darbais.“ (kreipimasis į tėtį) 2. „Vaikai atvažiavo pas čičią į kaimą.“ (apie senelį/dėdę) 3. „Ačiū, čičia, už dovaną!“ (meilus kreipinys) Pastaba: Vartojimas gali skirtis priklausomai nuo regiono ar šeimos tradicijų. Kartais gali būti naudojamas ir metaforiškai (pvz., kreipiantis į globėją).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.